Šiame straipsnyje pateikta paskutinių mūsų atradimų trumpa santrauka:

Kito karto nebebus: ar gali pasaulinis atšilimas reikšti Žemės pabaigą?

paruošė Dr Tom J. Chalko, MSc, PhD,

Geofizikos skyriaus viršininkas, "Scientific E Research P/L", Melburnas, Australija
2001 m. Balandžio mėn. 8 d.

Arabiškai,Bulgariškai,Švediškai,Vokiškai,Vengriškai,Ispaniškai,Itališkai,Prancūziškai,Rusiškai,Portugališkai,
Kinietiškai,Graikiškai,Lietuviškai,Kroatiškai,Slovėniškai,Idiš,Polska,Japanese,Korean

Santrauka:

Pasaulinis klimato atšilimas nėra toks nekaltas ir nepavojingas, kaip kad ankščiau buvo manoma. Jo pasekmės daug rimtesnės ir tai susiję su neseniai išsiaiškintomis mūsų planetos "vidinio branduolio" savybėmis.

Visuotinai pripažįstama ir dešimtmečius trukusių seisminių stebėjimų patvirtinta, kad Žemės vidinis branduolys yra beveik sferiškas apie 1220 km spindulio kietas kūnas. Jo vieta pačiame planetos centre. Šiuo metu daugelis sutinka su prielaida, kad vidinis branduolys lėtai išsivystė iki dabartinio dydžio, vykstant aplink jį esančios skystos masės "kristalizacijai". Tos "kristalizacijos" metu išsiskyrusi šiluma lyg ir paaiškina, kaip vidiniame branduolyje atsiranda šiluminė energija.

Šiame straipsnyje nagrinėjamos globalinės hidro-gravitacinės Žemės vidinio branduolio pusiausvyros sąlygos. Taip pat pateikiamas tikslus ir aiškus mokslinis įrodimas, kad kietas mūsų planetos branduolys niekada negalėjo būti mažesnis ir lengvesnis už tam tikrą ribą. Antraip jis nebeišsilaikytų Žemės centre.

Tad jei vidinė planetos šerdis galėjo būti tik didesnė ir tik sunkesnė už dabartinę - vadinasi ji nesusidarė kokios nors "kristalizacijos" metu. O tai daug ką keičia.

Įsivaizduokite milžinišką 1220 km spindulio kūną. Jis milijonus metų spinduliuoja šilumą, po truputį mažėdamas bei lengvėdamas. Kas tai galėtų būti? Tai gali būti tik objektas, skleidžiantis energiją vykstant branduolinio skylimo reakcijoms.

Čia galime padaryti pagrindinę išvadą, kad visa Žemės viduje sukuriama šiluma yra branduolinės kilmės. Kitaip tariant, į mūsų planetą reikėtų pažvelgti kaip į didžiulį atominį reaktorių, varomą savaiminio įvairių izotopų skylimo, esančių supersunkioje planetos šerdyje, taip pat reakcijos produktų mantijoje bei išorinėje plutoje.

Vadinasi, gyvybė Žemėje gali egzistuoti tik esant efektyviam šio reaktoriaus aušinimui, t.y. procesui, už kurį atsakinga atmosfera. Ji taip pat atsakinga už dabar planetoje esančią pusiausvyrą tarp šilumos, sklindančios iš branduolio, Saulės radiacijos ir terminės energijos, išsisklaidančios atgal į kosmosą. Tai ir sąlygoja šiuo metu Žemėje esančią vidutinę 13 laipsnių Celcijaus temperatūrą.

Šiame straipsnyje nagrinėjama, ar įmanomas vidinio branduolio "išsilydymas" dėl sumažėjusios atmosferos galimybės aušinti, kadangi joje užsilieka vis daugiau ir daugiau Saulės spinduliuojamos šilumos dėl taip vadinamo šiltnamio reiškinio. Taip pat aptariami visi kiti veiksniai, pagreitinantys šį procesą, kaip pavyzdžiui galimas padidėjusio Saulės aktyvumo sutapimas su didesniu šiltnamio efekto dujų išmetimu.

Blogiausia tokio "išsilydimo" pasekme galitėtų būti dėl gravitacijos svyravimų išsiskyrę ištirpusiame vidiniame branduolyje nestabilūs izotopai. Jie "pagerintų" branduolinį kurą vidinėje planetos šerdyje, o tai reiškia, sukurtų sąlygas grandininei reakcijai, t.y. milžiniškam atmominiui spogimui. Ar gali Žemė tapti dar vienu "asteroidų žiedu" Saulės sistemoje?

Visiems žinoma, kad Saulė - tai pagrindinis faktorius nulemiantis temperatūrą Žemės paviršiuje. Tai galima pajusti stebint metų laikus. Tačiau ties ašigaliais Saulės įtaka lauko temperatūrai minimali, todėl ten geriausiai atsispindi šiluminiai pokyčiai planetos viduje. Todėl padidėjusią poliarinių vandenynų temperatūrą bei tirpstančius ledynus reikėtų laikyti pirmaisiais vidinio Žemės rektoriaus perkaitimo požymiais.

Kol politikai ir verslininkai vis dar abejoja, ar reikia mažinti šiltnamio efekto dujų išmetimą ir didžiuojasi, galėdami išvegti bet kokios atsakomybės dėl susiklosčiusios padėties, vidinio planetos reaktoriaus perkaitinimo procesas jau prasidėjo - vandenynai ties ašigaliais atšilo, o ledynai pradėjo tirpti. Ar turime mes nors kiek vaizduotės, intelekto ir sąžinės, kad suprastume gresiantį pavojų, kol dar yra kelias atgal?Click here for a list of active volcanoes

KITO KARTO NEBEBUS...

Kiek dar liko laipsnių iki momento, kai vidinis branduolys pradės lydytis? Ar mes žinome kaip nustatyti saulės aktyvumo intensyvumą kitame dešimtmetyje?

Volcanoes become active and erupt violently not because the Earth's interior "crystallizes" as it is currently believed, but because the planetary nucleus is a nuclear fission reactor that needs COOLING.

Mes nesame pirma "civilizacija", kuri gali būti nušluota nuo žemės paviršiaus dėl Gamtos nesupratimo. Bet ar ši "civilizacija" paskutinė? Ar nusipelnė visi Gamtos niokotojai gyventi toliau?

"Jei intelektas nepasiruošęs arba nenori suprasti analizę - įrodymas neįmanomas." [The Freedom of Choice]

Šia santrauka galima laisvai naudotis ir platinti, su sąlyga, kad nebus pakeistas jos turinys. Kažkam reikia kažką daryti. Mes tęsime savo mokslinius tyrimus ir pateiksime rezultatus. Jūs jau dabar galite pradėti veiklą, nusiųsdami šį straipsnį (ar nuorodą) savo draugams ir visiems kitiems, pajėgiams suprasti šią informaciją. Vienintelė mūsų išeitis - tai perspėti kuo daugiau žmonių Žemėje, kad jie galėtų sąmoningai reikalauti aktyvios veiklos iš savo išsirinktų "lyderių". Tikėjimo neužtenka. Žmonėms reikia ŽINOTI.


Pilnas straipsnis pateiktas NU Journal of Discovery nemokamame tinklapyje internete, jis laisvai prieinamas visiems norintiems (priešingai, nei kad kiti panašūs tinklapiai). 

Adresas specialistams

Dr Tom J Chalko

Dr Thomas J. Chalko MSc, PhD
e-paštas tjc@sci-e-research.com
Fax: +61 5681 6361
945 Gunyah Rd, Mt Best,
Vic 3960, Australia

© Scientific Engineering Research P/L 2000, All rights reserved